„Kasdienybėje patiriamos stresinės situacijos padeda mums tobulėti ir prisitaikyti, tačiau stiprus ilgalaikis stresas gali žalojančiai veikti organizmą. Tiek fiziologinis, tiek psichologinis stresas gali išprovokuoti plaukų slinkimą“, – sako J.Stumbrienė. Stresas yra organizmo reakcija, kylanti susidūrus su tam tikrais veiksniais, vadinamais stresoriais. Jie gali būti psichosocialiniai (baimė, nerimas, artimojo netektis, skyrybos, konfliktai ir kita) arba fiziologiniai (pavyzdžiui, karščiavimas, chirurginis gydymas, trauma, šaltis, alkis ir t.t.).

Išankstinis pasiruošimas, ypač veninio kraujo mėginių ėmime, turi didelę įtaką laboratorinės diagnostikos rezultatų kokybei.

Atėjus šiltajam metų laikui vis daugiau laiko leidžiame gamtoje, todėl gydytoja dermatovenerologė Jaunė Stumbrienė dalinasi 10 įdomių bei naudingų faktų apie erkes, jų sukeliamus pavojus ir kaip nuo šių apsisaugoti.

Tik atšilus orams, jau daugeliui teko susidurti su suaktyvėjusiais uodais ir kitais vabzdžiais. Vabzdžių įkandimai ir įgėlimai paprastai nepavojingi, praeina per kelias dienas, tačiau gali sukelti diskomfortą – niežulį, tinimą. O kartais organizmas į vabzdžių įkandimus sureaguoja per stipriai – galūnių tinimais, pakilusia temperatūra. Apie vabzdžių įkandimus pasakoja gydytoja dermatovenerologė Justina Ūsienė.

Gydytoja dermatovenerologė-trichologė Jaunė Stumbrienė pastebi, kad pastaruoju metu padaugėjo pacientų besikreipiančių dėl plaukų slinkimo, kuris atsirado prasirgus COVID-19 infekcija. Dažniausiai tokiems pacientams diagnozuojamas – Telogen effluvium plaukų slinkimas.