Diagnozuojant židininę alopeciją atliekama trichoskopija – skalpo srities dermatoskopija. Šis neinvazinis tyrimas padeda atskirti židininę alopeciją nuo kitų alopecijos formų, tokių kaip randinė alopecija, trichotilomanija, grybelio infekcijos sukelta alopecija ar kt. Trichoskopijos metu yra įvertinamas ligos aktyvumas, gydymo efektyvumas. Vertinant ligos aktyvumą taip pat naudojamas plaukų traukimo testas. Taip pat diagnozės patikslinimui gali būti atliekama odos prakalo biopsija su histologiniu ištyrimu. Kadangi židininė alopecija dažnai būna asocijuota su kitomis ligomis, atliekami kraujo tyrimai jų nustatymui. Išprovokuoti židininę alopeciją gali daug skirtingų faktorių: infekciniai susirgimai (hepatito B, hepatito C ar Ebštein-Baro virusai), mažakraujystė, medikamentai ir emocinis stresas.

Nepažeidžia kitų organų

Ši liga nepažeidžia kitų organų, tačiau gali būti asocijuota su kitomis autoimuninėmis ligomis, tokiomis kaip vitiligo, atopinis dermatitas, skydliaukės patologija, I tipo cukrinis diabetas, raudonoji vilkligė ar opinis kolitas. Daugeliui sergančiųjų židinine alopecija pažeidžiami nagai: rankų, kojų naguose gali būti stebimi įdubimai, skersiniai ar išliginiai grioveliai, nagų spalvos pokyčiai.

Taikomas gydymas

Gydymas skiriamas atsižvelgiant į ligos išplitimą, jos aktyvumą, trukmę, taip pat paciento amžių, gretutines ligas. Pasitaiko atvejų kuomet plaukai atauga spontaniškai, neskiriant gydymo. Jei pažeidimo apimtis maža, skiriamas gydymas vietinio poveikio tepamais ar į išplikimo židinį suleidžiamais gliukortikoidais. Alternatyvūs vietinio poveikio preparatai – minoksidilis ar antralinas. Esant išplitusiai ligos formai, skiriami sisteminio poveikio gliukokortikoidai, fotochemoterapija. Atlikti klinikiniai tyrimai įrodė kontaktinės imunoterapijos efektyvumą židininės alopecijos gydymui, tačiau Lietuvoje kol kas šis gydymo metodas dar netaikomas. Ateities perspektyva – gydymas biologine terapija. Pacientams sergantiems židinine alopecija nuo vaikystės, esant išplitusiai ligos formai, kuomet nuslenka ne tik galvos, bet ir kūno plaukai, taip pat kuriems kartu pasireiškia nagų pakitimai, diagnozuojamas atopinis dermatitas, plaukų ataugimo tikimybė yra maža.

Kada verta kreiptis į gydytoją?

Žmonėms, susidūrusiems su plaukų slinkimo problema, rekomenduojama kreiptis į gydytoją dermatovenerologą – trichologą, kuris specializuojasi skalpo ir plaukų ligų srityje, gali įvertinti skalpo ir plaukų būklę, atlikti reikiamus tyrimus ir paskirti gydymą esant patologijai.

Rekomendacijos gydytojams

Židininė alopecija ne tik pakeičia žmogaus išvaizdą, tačiau gali neigiamai veikti gyvenimo kokybę, todėl labai svarbu ne tik įvertinti ligos išplitimą, tačiau ir įtaką paciento psichosocialinei būklei. Gydytojai turėtų informuoti pacientą ir jo artimuosius apie galimybę dalyvauti Nacionalinės alopecijos asociacijos veikloje ar kitose, Europoje ir pasaulyje, veikiančiose draugijose. Taip pat, esant poreikiui, pacientą supažindinti ir su pagalbinėmis priemonėmis, kurios gali pagerinti gyvenimo kokybę, pavyzdžiui, perukais ar permanentiniu makiažu.