– Kodėl apskritai plaukai pražyla? Kas nutinka su jų pigmentu?
Plaukų žilimas yra natūralus procesas, kurio pradžia ir progresavimas glaudžiai koreliuoja su chronologiniu senėjimu ir pasireiškia skirtingu laipsniu visiems asmenims, nepriklausomai nuo lyties ir rasės. Plaukų spalvą lemia pigmentas melaninas, gaminamas plaukų folikuluose esančiuose melanocituose. Šio proceso aktyvumas yra cikliškas ir priklauso nuo plauko augimo fazės: anageno, aktyvios plauko augimo fazės metu, melanogenezė vyksta aktyviai. Pereinamosios, vadinamosios katageno, fazės metu nutrūksta ir galiausiai galutinės, telogeno fazės metu, melanino gamyba visiškai nevyksta. Dėl genetinių ir aplinkos veiksnių su amžiumi melanocituose vyksta pokyčiai, jie išskiria mažiau melanino ir plaukai praranda spalvą.
-Vieni žmonės pražyla vos peržengę 20 metų, kiti ilgai neturi žilų plaukų. Kodėl?
Savalaikė plaukų žilimo pradžia daugiausiai yra nulemta genetinių veiksnių ir siejama su paveldimumu. Skirtingų rasių žmonėms vidutinis amžius, kada atsiranda žilų plaukų, skiriasi: baltaodžiams taip nutinka apie 35 metus, azijiečiams – trisdešimto dešimtmečio pabaigoje, o juodaodžiai pradeda žilti vėliausiai iš visų rasių – apie 45 metus. Įdomus faktas, kad 50 proc. žmonių, sulaukę 50 metų, turi 50 proc. žilų plaukų. Įprastai pirmieji žili plaukai pastebimi smilkininėse srityje, vėliau plinta į viršugalvį ir galiausiai apima pakaušio srities plaukus. Barzdos srities ir kūno plaukai dažniausiai pražyla vėliau, nei skalpo. Tamsių plaukų savininkams atsiradę žili plaukai labiau pastebimi dėl spalvų kontrasto. Neretai pasitaiko ir ankstyvo žilimo atvejų. Baltaodžiai, pastebėję atsiradusių žilų plaukų iki 20 metų amžiaus, neturėtų to ignoruoti ir nurašyti tik psichologiniam stresui, kuris, žinoma, taip pat neigiamai veikia ne tik mūsų visą organizmą, tačiau ir plaukus.
Plaukai gali prarasti pigmentą dėl autoimuninių ligų, tokių kaip židininė alopecija. Daugelis esame girdėję, kad Marija Antuanetė pražilo per naktį prieš egzekuciją dėl didelio streso, tačiau dabar tai yra aiškinama, kaip ūmios židininės alopecijos, pasekmė. Taip pat ankstyvas plaukų pigmentacijos pasikeitimas gali pasireikšti sergant vitiligo, skydliaukės ligomis ar vartojant medikamentus, tokius kaip antimaliariniai vaistai, taip pat po chemoterapijos.
Mikroelementų ir vitaminų stoka taip pat prisideda prie ankstyvo plaukų žilimo. Todėl, pasireiškus ankstyvam plaukų žilimui, gydytojas dermatovenerologas-trichologas paskirs kraujo tyrimus. Atstačius feritino, folio rūgšties, cinko, vario, vitamino B12 bei D stoką, priešlaikinį plaukų žilimą galima pristabdyti. Įrodyta, kad rūkymas taip pat neigiamai veikia plaukų folikulų melanocitų aktyvumą. Atlikti tyrimai rodo, kad rūkymas 2,5 karto padidina riziką pradėti žilti iki 30-ies metų. Ankstyvas plaukų žilimas taip pat pasireiškia retos ligos progerijos metu, dėl jos kūnas sensta 8 kartus greičiau.
– Ar įmanoma žilimo procesą kiek pristabdyti?
Pacientams, susiduriantiems su ankstyvu plaukų žilimu, atliekami kraujo tyrimai dėl gretutinių ligų, vitaminų, mikroelementų stokos. Taip pat gali būti pasitelkiamos injekcinės procedūros, tokios kaip mezoterapija, trombocitais praturtintos plazmos PRP injekcijos, kurios skatina ląstelių regeraciją ir pagerina plaukų būklę. Jos, manoma, taip pat gali pristabdyti ankstyvą plaukų žilimą. Kol kas patvirtintų medikamentų plaukų pigmento atstatymui nėra, tačiau atliekami tyrimai ir manoma, kad ateityje galėsime ne tik sugrąžinti plaukams pigmentą, tačiau taip pat efektyviau padėti pacientams, susiduriantiems su tokiomis ligomis kaip vitiligo.
– Teko skaityti, kad negalima rauti žilų plaukų, antraip išaugs dar daugiau. Tai – mitas ar tiesa?
Išrovus žilą plauką nei sustabdysime, nei paskatinsime naujų žilų plaukų atsiradimo, tačiau to nerekomenduojama daryti. Nuolatinis traumavimas ir plaukų rovimas, gali pažeisti plauko folikulą.
– Slėpdami savo žilumą žmonės dažo plaukus. Ar tai plaukams kenkia? Ar svarbu, kokie dažai naudojami?
Plaukų spalva, būklė ir bendra jų išvaizda šiuolaikiniam žmogui yra svarbi. Atsiradus pokyčiams, neretai patiriamas psichologinis stresas, sumažėja pasitikėjimas savimi, kas gali daryti neigiamą poveikį žmogaus socialiniam gyvenimui. Nors ant žurnalų viršelių pastebime vis daugiau moterų natūraliais nedažytais žilais plaukais, mūsų visuomenė vis dar linkusi maskuoti prarastą pigmentą.
Manoma, kad jau prieš daugiau nei 3000 metų žmonės naudojo chna (Henna) plaukų dažymui, o šiuolaikiniai plaukų dažai tinkamai paruošti ir naudojami yra saugus būdas padedantis užmaskuoti atsiradusias žilas sruogas.
Straipsnis: „Delfi“
