Įprastai dauguma plaukų yra aktyvaus augimo, vadinamojoje anageno fazėje, tačiau organizmui susidūrus su stresoriumi staiga anageno fazė nutrūksta ir daug plaukų vienu metu pereina į ramybės (telogeno) fazę, kuriai pasibaigus po kelių mėnesių plaukai vienu metu ima aktyviai slinkti.
Virusinės infekcijos, tarp jų ir COVID-19, provokuoja autoimunines reakcijas, dėl kurių gali pablogėti židininiu nuplikimu (alopecia areata) sergančių žmonių būklė, o retais atvejais – šis susirgimas gali išsivystyti prieš tai su plaukų slinkimu problemų neturėjusiems žmonėms. Taip pat yra pastebima, kad pandemijos sukeliamas emocinis stresas gali lemti ligos progresavimą.
Pacientai skundžiasi plikimo židiniais galvos ar kūno odoje, kartais net visų galvos ar kūno plaukų išslinkimu. Mokslininkai pastebi, kad, lyginant sergančiųjų skaičių prieš dvejus metus ir dabar, matomas padidėjęs židininės alopecijos atvejų skaičius.
Pats plaukų slinkimas sukelia didelį psichologinį stresą pacientams, jie bijo plauti, šukuoti plaukus, tačiau reikia suprasti, kad tie plaukai, kurie jau yra pabaigę savo ciklą, neišvengiamai iškris, todėl suretinę plaukų plovimą, ar jų nešukuodami, plaukų slinkimo nesustabdysime. Labai svarbu stengtis vengti ir kontroliuoti psichologinį stresą, visavertiškai maitintis. Rekomenduotina praturtinti savo dietą produktais, kuriuose gausu geležies, vitamino D, biotino.
Jeigu prasirgus Covid-19 infekcija atsiradęs plaukų slinkimas užtrunka ilgiau nei 6 mėnesius, arba pastebimas ne tik difuzinį plaukų slinkimą, tačiau ir atsirandantys išplikimo židiniai ar kiti neraminantys simptomai, tokiu atvejų rekomenduotina kreiptis į gydytoją dermatologą – trichologą, kuris įvertins būklę, atliks reikiamus tyrimus ligos diagnozei ir priežasčiai nustatyti. Tyrimų pagalbą vertinamas plaukų slinkimo aktyvumas, atliekamas trichoskopinis tyrimas, gali būti atliekamas Trichoscan tyrimas, taip pat išsamūs kraujo tyrimai dėl gretutinių ligų, mikroelementų ar vitaminų stokos. Gydymas priklauso nuo plaukų būklės ir diagnozės. Gali būti skiriamas tiek medikamentinis, vietinio ar sisteminio poveikio vaistais, papildais, tiek atliekant injekcines procedūras, tokias kaip PRP (trombocitais praturtintos plazmos), mezoterapijos ar Dr. Cyj, taip pat aparatines procedūras – žemo dažnio šviesos (lazerio) terapiją. Norint pasiekti geriausius rezultatus, neretai prireikia ir kombinuoti keletą gydymo metodų.