Gydytoja dermatovenerologė – trichologė Viktorija Vaičiūnienė sako, kad pirmas dalykas, apie kurį turėtume kalbėti – tai žarnyno mikrobiota. „Pastaruoju metu vis daugiau mokslininkų ir gydytojų bei visuomenės dėmesio sulaukia žmogaus mikrobiota. Mikrobiota – tai mikroorganizmų (bakterijos, grybeliai, virusai, archėjai, protistai), gyvenančių žmogaus organizme ir ant jo, visuma. Sveiko žmogaus organizme gyvena apie 10¹³ bakterijų, taip pat suskaičiuojama daugiau kaip 1000 skirtingų jų rūšių. Didžioji dalis bakterijų gyvena mūsų žarnyne. Nors ir keistai skamba, tačiau oda ir žarnynas turi abipusę komunikaciją, kuri vyksta sudėtingais mechanizmais per uždegiminius mediatorius ir imuninę sistemą“, – kalba gydytoja.
– Jeigu kenčia mūsų žarnynas, su kokiomis konkrečiomis ligomis galima susidurti? Ar gali paūmėti būklė?
– Tinkamos sudėties ir teisingai veikianti žarnyno mikrobiota mūsų organizmams teikia nepakeičiamą naudą: nuo pat gimimo stimuliuoja imuninės sistemos teisingą vystymąsi, pasižymi apsauginiu efektu, neleidžiančiu daugintis žalingoms bakterijoms, žarnyne gamina vitaminus, dalyvauja maistinių medžiagų virškinime, gamina įvairius hormonus ir neurotransmiterius, padedančius reguliuoti nervinę sistemą ir t.t. Jei žarnyno mikrobiota dėl tam tikrų priežasčių išsibalansuoja – tai vadinama disbioze, gali kilti daug sveikatos problemų: nuo įvairių alerginių, autoimuninių ligų, virškinimo problemų, nutukimo, diabeto, depresijos, nervų sistemos ligų, vėžio, širdies-kraujagyslių ligų iki odos ligų.
– Bene daugiausiai kenčiama dėl aknės, kuri gali paliesti bet kokio amžiaus – kokios žarnyno mikrobiotos ir aknės sąsajos?
– Žarnyno mikrobiotos sutrikusi reguliacija, gali lemti įvairių odos uždegiminių ligų, tokių kaip atopinis dermatitas, rožinė, žvynelinė, aknė, seborėjinis dermatitas, atsiradimą ar paūmėjimą. Aknė (paprastieji spuogai) siejami su pakitusia žarnyno mikrobiota: sumažėjusia gerųjų bakterijų (tokių kaip Bifidobacterium ir Lactobacillus) rūšine įvairove ir kiekiu. Mikrobiotos pakitimai stebimi ir odoje, kuomet padidėja Propionibacterium acnes kiekis, kurios išskiria faktorius, aktyvinančius odos uždegimą. Šie mikrobiotos pokyčiai gali padidinti odos riebalinių liaukų funkciją ir skatinti jų uždegimą – o tai pagrindinė vieta, kurioje pradeda formuotis aknės bėrimai. Labiausiai ištirta žarnyno mikrobiotos ir atopinio dermatito sąsaja – žarnyne aptinkama sumažėjusi įvairovė ir kiekis Bifidobacterium ir Lactobacillum rūšies bakterijų ir padaugėjęs patogeninių bakterijų, tokių kaip Eschericia colli ir Clostridium. Šie pokyčiai gali paveikti odos ląstelių sukibimą lemiančių baltymų ir filagrino gamybą – tai esminiai tinkamos odos barjerinės funkcijos veiksniai. Taip pat ant atopiniu dermatitu sergančiųjų odos aptinkamas padidėjęs auksinio stafilokoko (Staphylococcus aureus) kiekis, o šie gamina toksinus ir fermentus, kurie žaloja odos barjerą ir skatina uždegimą.
– Kokių medžiagų trūksta žarnyne, kad išprovokuojamos ligos, galvos pleiskanojimas ir kitos odos problemos?
– Mikrobiota yra labai sudėtinga ir dar iki galo neištirta – ji mokslininkų juokais vadinama dar vienu žmogaus organu, turinčiu savo funkciją. Mikrobiota pradeda formuotis vos mums gimus ir svarbiausias jos vystymąsis vyksta per pirmus 2–3 m. Tačiau dalis jos nuolat kinta, priklausomai nuo aplinkybių: žmogaus amžiaus, turimų ligų, vartojamų vaistų (ypač antibiotikų), valgomo maisto, patiriamo streso, kokioje aplinkoje gyvenama (yra ryškūs skirtumai tarp gyvenančių kaimuose ir miestuose), ar turime augintinių, ar vartojami probiotikai, prebiotikai ir t.t. Tad išbalansuoti ją yra labai paprasta, o sugrąžinti į vėžes reikia daug laiko ir pastangų. Svarbu paminėti, kad mikrobiota atliktų savo funkciją, jį turi būti laiminga mūsų žarnyne – turi būti geros sąlygos, tinkamas pH ir būti maisto. Bakterijų maistas – prebiotikai – skaidulos, kurios nevirškinamos mūsų žarnyne. Jei jų su maistu suvartojame mažai, mikrobiota skursta.
– Apie gerąsias bakterijas/probiotikus galima išgirsti įvairių nuomonių. Ar tikrai jos gali padėti spręsti odos problemas?
– Atsakingai pasirinkti ir tinkamai vartojami geriami probiotikai gali turėti teigiamą naudą tiek viso organizmo, tiek odos sveikatai, jei normalios žarnyno mikrobiotos nepavyksta palaikyti esamomis gyvenimo sąlygomis, ypač esant žarnyno disbiozės simptomams. Yra ištirtos skirtingos gerųjų bakterijų rūšys, būtent kurios gali palengvinti tam tikrų odos ligų simptomus, pvz., geriami probiotikai, kurių sudėtyje yra Lactobacillus Rhamnosus, Lactobacillus paracasei bakterijos, gali palengvinti atopiniu dermatitu sergančių asmenų odos būklę ir gyvenimo kokybę. Labai įdomu ir tai, kad yra nustatyta, jog probiotikai, kurių sudėtyje yra Lactobacillus plantarum bakterijų, gali sumažinti odoje vykstantį oksidacinį stresą ir uždegimą, apsaugo nuo UV poveikio, skatina kolageno, keramidų gamybą, taip lėtindamos odos senėjimo procesus. Svarbu, kad probiotikai būtų kokybiški, kuo įvairesnės rūšinės sudėties ir didesnių kolonijų, sertifikuoti, turėtų saugią mikroorganizmų sudėtį patvirtinančius tyrimus.
– Ar mityba gali prisidėti prie gražesnės odos? Gal galite patarti, kokių produktų vengti, o kokius įtraukti?
– Žinoma – mityba yra viena iš svarbiausių grandžių, norint išvengti begalės ligų. Kalbant sveikos žarnyno mikrobiotos prasme, turėtume vartoti daug fermentuoto maisto, kuriame yra natūralių probiotikų, tokių kaip kefyras, rauginti kopūstai, agurkai, gira, kietasis ožkų ar avių sūris, jogurtas ir pan., taip pat turime per dieną suvartoti bent 30 g skaidulų, kurių gausu vaisiuose, daržovėse (ypač brokoliuose), grybuose, ankštinėse daržovėse, pilno grūdo kruopose, ruginėje duonoje ir kt. Jei vargina aknė, rekomenduojama vengti aukšto angliavandenių indekso maisto produktų, tokių, kaip bandelės, bulvės, saldainiai, šokoladai, energetiniai gėrimai, greitas maistas ir pan., taip pat rekomenduojama sumažinti lieso pieno vartojimą. Iš esmės – svarbu laikytis sveikos mitybos principų, nors prie daug odos ligų yra ir konkrečių rekomendacijų mitybai bei maisto papildams. Na, o kalbant, ko reikėtų vengti – tai visko, kas žaloja mūsų žarnyno mikrobiotą – rafinuotas, perdirbtas maistas, pusfabrikačiai, konservantai, dažikliai ir t.t.
– Jūsų patarimai sergantiems odos ligomis: kaip tai palengvinti gali mūsų gyvenimo būdas, jo pokyčiai? Ką patartumėte?
– Su savo pacientais daug kalbamės kas galėjo iššaukti ar paūminti vieną ar kitą odos ligą, aptariame jų gyvenimo būdo ypatumus, patariu, ką galėtume pakeisti ir kaip. Didelei daliai pacientų odos ligos sukelia psichologines problemas, didelis stresas užveda autoimuninių odos ir plaukų ligų atsiradimą.
Tokiais atvejais daug dėmesio skiriu kalbant apie psichologinės sveikatos įtaką, ieškome sprendimų, kaip galime tai koreguoti – kartais užtenka į gyvenimą įsileisti sportą, o kartais pacientus nukreipiu psichoterapeuto ar psichiatro konsultacijai. Žmogus – visuma, tad negalime gydyti tik bėrimų ar pleiskanų tepaliuku, kai šaknys slypi giliau.
Straipsnis parengtas ,,15 min.lt” žurnalistės Astos Kaušakienės
