Šios vidaus tvarkos taisyklės, parengtos vadovaujantis atitinkamais Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais, reglamentuoja pacientų kreipimosi į UAB „Medprogresas“ (toliau – įstaiga) tvarką, nemokamų paslaugų nomenklatūrą ir asortimentą, jų teikimo tvarką; pacientų teises ir pareigas įstaigoje; ginčų ir konfliktų tarp įstaigos ir pacientų sprendimo tvarką; informacijos pacientui ir jo artimiesiems apie jo sveikatos būklę teikimo tvarką; ambulatorinių kortelių ir kitų medicininių dokumentų nuorašų darymo, išdavimo pacientui ar kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims tvarką; įstaigos darbo laiką bei darbų saugos nuostatas.
2.1. Pacientai kreipiasi į įstaigą savo laisvu apsisprendimu dėl sveikatos priežiūros (pagalbos) problemų.
2.2. Jei pacientas kreipiasi ne pagal profilį, jam paaiškinama, kur kreiptis dėl sveikatos problemų sprendimo.
2.3. Pacientai registruojami telefonu, internetiniame puslapyje ir atvykę į įstaigą.
3.1. Sveikatos priežiūros paslaugos, nurodytos gydytojo dermatovenerologo medicinos normoje, bei plastinės ir rekonstrukcijos chirurgijos gydytojo medicinos normoje, kosmetologijos, grožio paslaugos teikiamos pagal sutartį su klientu (toliau – pacientu).
3.2. Nemokamai įstaigoje būtinoji medicinos pagalba teikiama visiems asmenims, neatsižvelgiant į tai, ar jie apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, taip pat neatsižvelgiama į jų gyvenamąją vietą ir kokioje pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje jie prisirašę. Būtinoji medicinos pagalba teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 „Dėl būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“, kuris numato būklių, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba, mastą (šio įsakymo 1, 2 priedas) ir šių paslaugų teikimo tvarką.
4.1.1 Visi pacientai turi lygias teises į sveikatos priežiūrą (pagalbą) įstaigoje, nepriklausomai nuo jų lyties, amžiaus, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.
4.1.2 Pacientams teikiama kvalifikuota sveikatos priežiūra (pagalba). Gydytojai ir slaugos darbuotojai gerbia pacientų asmens privatumą. Pacientai gydomi taip, kad į jų diagnozę, gydymą ir slaugą būtų žiūrima pagarbiai. Kiekviena intervencija į paciento sveikatą, įskaitant tyrimus, turi būti atliekama laikantis atitinkamų profesinių pareigų ir standartų.
4.1.3 Jeigu įstaigoje ribotos gydymo galimybės neleidžia visiems pacientams suteikti tuo pačiu metu vienodą gydymą, gydytojas pasirenka kitų pacientų nediskriminuojantį ir mediciniškai pagrįstą gydymą.
4.1.4 Pacientams suteikiamos mokslu pagrįstos nuskausminančios priemonės, kad jie nekentėtų dėl savo sveikatos sutrikimų.
4.1.5 Paciento kūnas ar jo kūno dalys neturi būti naudojamos komercinei naudai gauti.
4.1.6 Pacientai įstaigoje nėra hospitalizuojami ir nėra lankomi.
4.2.1 Paciento teisę gauti nemokamą sveikatos priežiūrą (pagalbą), kompensuojamą iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.
4.2.2 Būtinoji medicinos pagalba pacientui suteikiama neatidėliotinai.
4.2.3 Teisę į kitos rūšies sveikatos priežiūrą nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai ir teisės aktai.
4.3.1 Pacientas turi teisę pasirinkti įstaigoje dirbantį gydytoją ir slaugos darbuotoją, kosmetologą.
4.3.2 Ši teisė gali būti ribojama Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytais pagrindais ir teisės aktų nustatyta tvarka.
4.4.1 Pacientas turi teisę reikalauti ir gauti informaciją apie įstaigoje teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas ir jų kainas bei galimybes jomis pasinaudoti.
4.4.2 Pacientui turi būti pateiktas jį gydančio gydytojo ir slaugos specialisto vardas, pavardė, pareigos ir informacija apie kvalifikaciją.
4.4.3 Pacientas informuojamas apie įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse nustatytas paciento teises ir pareigas. Pacientas turi teisę reikalauti ir gauti diagnozės, gydymo ir slaugos aprašymą.
4.4.4 Pacientas turi teisę į informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, diagnostikos ir gydymo metodus, jų galimas pasekmes ir gydymo prognozę. Pacientas turi teisę leisti arba atsisakyti taikyti siūlomus diagnostikos ir gydymo metodus.
4.4.5 Minėtos informacijos pacientui galima nepranešti tik tais atvejais, jeigu pranešimas būtų aiški prielaida rimtai žalai pacientui atsirasti (pakenktų paciento sveikatai ir sukeltų pavojų jo gyvybei). Tokiais atvejais visa numatyta informacija pateikiama paciento atstovui, kas prilygsta informacijos pateikimu pacientui. Pacientui minėtos informacijos įstaiga nepraneša ir tuo atveju, jei pacientas atsisako informacijos.
4.4.6 Paciento pageidavimu jam pateikiama ambulatorinė kortelė ar kiti medicinos dokumentai, išskyrus atvejus, kai tai gali pakenkti paciento sveikatai ar sukelti pavojų jo gyvybei. Tokiais atvejais apie informacijos teikimo ribojimus gydantis gydytojas pažymi ambulatorinėje kortelėje. Psichikos ligonio teisės susipažinti su paciento medicinos dokumentais ypatumus nustato Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymas.
4.4.7 Pacientas turi teisę prašyti, kad jo lėšomis būtų padarytos jo ambulatorinės kortelės ar kitų medicinos dokumentų kopijos. Ši paciento teisė gali būti ribojama tik Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Gydytojas privalo paaiškinti pacientui įrašų jo ambulatorinėje kortelėje prasmę. Jeigu paciento reikalavimas pagrįstas, gydytojas privalo ištaisyti, užbaigti, panaikinti ar pakeisti netikslius, neišsamius, dviprasmiškus duomenis arba duomenis, nesusijusius su diagnoze, gydymu ir slauga.
4.4.8 Pacientas turi teisę sužinoti kito specialisto nuomonę apie savo sveikatos būklę ir siūlomą gydymą bei diagnozę.
4.5.1. Gydytojas dermatovenerologas bei plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas turi teisę informuoti pacientus apie įstaigoje vykdomus biomedicininius tyrimus.
4.5.2. Be paciento rašytinio sutikimo negalima jo įtraukti į mokymo procesą ir biomedicininius tyrimus. Sutikimo gali būti prašoma tik išaiškinus pacientui apie nurodyto proceso ir tyrimų tikslą, pobūdį, padarinius ir pavojus. Dėl nepilnamečio paciento įtraukimo į mokymo procesą reikalingas ir nepilnamečio atstovo sutikimas.
4.5.4. Kai yra minėtas sutikimas, pacientą galima įtraukti į mokymo procesą ir biomedicininius tyrimus tik laikantis tvarkos, kurią nustato Biomedicininių tyrimų etikos įstatymas ir kiti teisės aktai.
4.5.5. Įtraukiant pacientą į mokymo procesą ir mokslinius medicinos bandymus, turi būti vadovaujamasi nuostata, kad paciento interesai ir gerovė yra svarbesni už mokslo interesus.
4.5.6. Paciento duomenys renkami neautomatiniu metu. Duomenis renka ir tvarko tyrime dalyvaujančioje įstaigoje dirbantys gydytojai tyrėjai. Pacientų vizitų metu renkami ir tvarkomi tyrimų protokoluose numatyti asmens duomenys, taip pat ypatingi asmens duomenys ir ypatingi asmens duomenys apie sveikatą. Surinkti asmens duomenys yra nuasmeninami ir koduojami taip, kad nebūtų įmanoma nustatyti duomenų subjekto tapatybės. Unikalus kodas parenkamas duomenų bazės, atsitiktiniu būdu pacientui priskiriama skaičių kombinacija. Šiam kodui sukurti nenaudojami paciento vardas, pavardė, inicialai ar kiti asmenį identifikuojantys duomenys, o informacija apie šį kodą laikoma saugioje vietoje, ribojant prieigą, kurią turi tik mokslinio tyrimo personalas. Tik pacientui (duomenų subjektui) pasirašius Asmens informavimo ir informuoto asmens sutikimo formą (t.y. davus sutikimą rinkti asmens duomenis), gali būti atliekamos tyrimo procedūros ir renkami numatyti asmens duomenys. Tyrėjas, t.y. gydytojas, atsakingas už klinikinio vaistinio preparato tyrimų vykdymą, surinktus duomenis, numatytus tyrimų dokumentuose, iš medicininių dokumentų bei iš tyrimo subjekto, užrašo šiuos duomenis į kiekvienam tiriamajam sudarytą atskirą dokumentą, skirtą tik klinikiniam tyrimui. Duomenys renkami / kaupiami viso tyrimo metu. Reikalingas ištyrimas atliekamas tyrimų vizitų metu, tam kad būtų galima stebėti ligos dinamiką, tiriamojo ar palyginamųjų vaistinių preparatų poveikį.
4.6.1 Pacientai, įskaitant nepilnamečius pacientus nuo 16 iki 18 metų, gali būti gydomi arba jiems teikiama kokia kita sveikatos priežiūra ar slauga, tik kai yra jų sutikimas, o nepilnamečiams, kai yra jų atstovų sutikimas.
4.6.2 Kai laikantis sveikatos priežiūros normų yra galimybė rinktis diagnostikos ir gydymo metodikas, pacientas turi būti supažindintas su šių metodikų ypatybėmis ir jam turi būti suteikta pasirinkimo galimybė. Pacientų, įskaitant nepilnamečius nuo 16 iki 18 metų, pasirinkimas įforminamas raštu.
4.6.3 Už nepilnamečius pacientus iki 16 metų, taip pat už kitus pacientus, kurie dėl savo būklės negali objektyviai vertinti diagnostikos ir gydymo metodikų, pasirenka ir pasirašo jų atstovai. Jei yra nesutarimų tarp nepilnamečio paciento iki 16 metų ir jo atstovų, tai diagnostikos ir gydymo metodikas parenka gydytojų konsiliumas, atsižvelgdamas į nepilnamečio interesus.
4.6.4 Prieš prašant sutikimo gydymui, pacientui (jo atstovui) išaiškinami intervencijos į paciento sveikatą tikslas, pobūdis, padariniai ir pavojai. Apie visas suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas turi būti įrašyta į paciento medicinos dokumentus. Sutikimas dėl paslaugų, dėl kurių nesudaryta sveikatos priežiūros paslaugų sutartis, patvirtinamas paciento (jo atstovo) parašu medicininiuose dokumentuose.
4.6.5 Pacientas bet kada raštu gali atšaukti savo sutikimą gydytis.
4.6.6 Kai nėra nustatyta tvarka išreikštos paciento (jo atstovo) valios, slauga, diagnostika ir gydymas gali būti taikomi tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka, kai yra reali grėsmė paciento arba aplinkinių asmenų sveikatai ar gyvybei.
4.6.7 Teikiant būtinąją (pirmąją arba skubiąją) medicinos pagalbą pacientui, kuris dėl amžiaus ar sveikatos būklės negali tinkamai išreikšti savo valios, yra būtinas paciento atstovo sutikimas. Pacientas, kiek įmanoma, dalyvauja, kai sprendžiamas sutikimo gydyti klausimas. Pagalba gali būti teikiama be atstovo sutikimo, jeigu jo nėra arba sutikimo negalima gauti laiku, arba atstovas atsisako duoti sutikimą, o medicinos pagalbos suteikimas atitinka paciento interesus. Apie tai pažymima paciento medicinos dokumentuose.
4.6.8 Jeigu paciento, kuris dėl amžiaus ar sveikatos negali išreikšti savo valios, atstovas atsisako duoti sutikimą gydyti, kuris nėra skubus, o medicinos pagalbos suteikimas atitinka paciento interesus, tokiam pacientui gydymas galimas, jei yra gydytojų konsiliumo, įstaigos medicinos etikos komisijos ar Lietuvos bioetikos komiteto sutikimas. Gydytojų konsiliumas sudaromas gydančio gydytojo prašymu. Į Medicinos etikos komisiją ar Lietuvos bioetikos komitetą gali kreiptis sveikatos priežiūros įstaigos administracija ar gydantis gydytojas. Psichikos ligonio gydymo ypatumus nustato Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymas. Visais atvejais pacientas, kiek įmanoma, dalyvauja duodamas sutikimą gydyti.
4.7.1 Manydamas, kad yra pažeistos jo, kaip paciento teisės, pacientas (jo atstovas) raštu kreipiasi į įstaigos direktorių. Įstaigos direktorius ar jo pareigas einantis asmuo per įmanomai trumpą laiką, bet ne ilgiau kaip per 20 (dvidešimt) dienų privalo išnagrinėti kreipimąsi ir raštu pranešti pacientui (jo atstovui) apie nagrinėjimo rezultatus.
4.7.2 Nepatenkintas aukščiau nurodytu nagrinėjimu ir jo rezultatais, pacientas (jo atstovas) gali kreiptis į teismą arba į valstybės institucijas, kurios pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą kontroliuoja sveikatos priežiūros paslaugų teikėją. Jei pacientas (jo atstovas) kreipiasi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją, kuri kreipimąsi išnagrinėja pati ar perduoda kitoms valstybės institucijoms, kontroliuojančioms įstaigą, tai šių institucijų pareigūnų sprendimus ir veiksmus (neveikimą) pacientas (jo atstovas) taip pat turi teisę apskųsti teismui.
Pacientas turi teisę į žalos, padarytos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Žalos atlyginimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas ir kiti norminiai teisės aktai.
4.9.1 Pacientui informacija apie jo sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, gydymo metodus ir gydymo prognozę neturi būti pateikta prieš jo valią. Paciento, įskaitant nepilnamečius nuo 16 iki 18 metų, valia turi būti aiškiai pareikšta sveikatos priežiūros paslaugų sutartyje ar patvirtinta paciento parašu medicininiuose dokumentuose.
4.9.2 Šios nuostatos netaikomos, kai informacijos nepateikus pacientui ar kitiems asmenims, gali atsirasti žalingų pasekmių ir tų pasekmių galima išvengti pateikus informaciją paciento šeimos nariams, jo atstovui ar kitiems asmenims. Apie informacijos pateikimą pacientui prieš jo valią pažymima paciento medicinos dokumentuose.
4.10.1 Pacientų privatus gyvenimas yra neliečiamas. Informacija apie gyvenimo faktus gali būti renkama pacientų sutikimu ir tik tuo atveju, jei tai yra būtina diagnozuoti ligą, gydyti ar slaugyti.
4.10.2 Duomenys apie paciento buvimą įstaigoje, jo sveikatos būklę, jam taikytas diagnostikos, gydymo bei slaugos priemones įrašomi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytos formos ir rūšių paciento medicinos dokumentus. Nustatant šių dokumentų formą, turinį ir naudojimo tvarką, turi būti užtikrinama paciento privataus gyvenimo apsauga.
4.10.3 Visa informacija apie paciento buvimą įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą turi būti laikoma konfidencialia net ir po paciento mirties. Tokios konfidencialios informacijos saugojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai.
4.10.4 Konfidenciali informacija gali būti suteikta kitiems asmenims tik turint rašytinį paciento sutikimą. Be paciento sutikimo konfidenciali informacija gali būti suteikta asmenims, tiesiogiai dalyvaujantiems gydant ar slaugant pacientą, atliekantiems paciento sveikatos ekspertizę tais atvejais ir tik tiek, kiek tai būtina paciento interesams apsaugoti. Be paciento sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka konfidenciali informacija gali būti suteikta valstybės institucijoms, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymai suteikia teisę gauti konfidencialią informaciją apie pacientą prieš jo valią. Kai pacientas yra praradęs sąmonę ir nėra jo sutikimo, konfidenciali informacija gali būti suteikiama paciento atstovui, sutuoktiniui (partneriui), tėvams (įtėviams) ar pilnamečiams vaikams tik tais atvejais ir tiek, kiek tai būtina paciento interesams apsaugoti.
4.10.5 Nepilnamečio paciento atstovai turi teisę susipažinti su nepilnamečio paciento medicinos dokumentais, jeigu tai neprieštarauja šio įstatymo reikalavimams ir nepilnamečio paciento interesams.
4.10.6 Naudojant informaciją mokslo ir mokymo tikslais, neturi būti pažeidžiamos paciento asmens privatumas. Pacientų medicinos dokumentuose esančios informacijos panaudojimo tvarką mokslo tikslams nustato Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymas, o šios informacijos panaudojimo mokymo reikalams tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
4.10.7 Užtikrinant paciento teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, turi būti vadovaujamasi nuostata, kad paciento interesai ir gerovė yra svarbesni už visuomenės interesus. Už neteisėtą konfidencialios informacijos apie pacientą rinkimą bei panaudojimą atsakoma teisės aktų nustatyta tvarka. Be turtinės žalos, pacientui taip pat atlyginama ir neturtinė žala.
5.1. Visa informacija apie paciento būklę, diagnozę, gydymą, slaugą gali būti suteikta kitiems asmenims tik gavus raštišką paciento (arba jo atstovo) sutikimą, kuriame nurodytas tokios informacijos suteikimo pagrindas ir naudojimo tikslai.
5.2. Be raštiško paciento arba jo atstovo sutikimo, informacija teikiama:
5.2.1. asmenims, kuriuos pacientas ar jo atstovas pasirašytinai nurodė paciento valios pareiškimo formoje;
5.2.2. asmenims, tiesiogiai dalyvaujantiems gydant ar slaugant pacientą, atliekantiems paciento sveikatos ekspertizę;
5.2.3. paciento atstovui, sutuoktiniui (partneriui), tėvams (įtėviams) ar pilnamečiams vaikams, kai pacientas laikomas negalinčiu protingai vertinti savo interesų ir nėra jo sutikimo.
5.2.4. sveikatos priežiūros įstaigoms, kuriose buvo gydomas, slaugomas pacientas arba atliekama jo sveikatos ekspertizė;
5.2.5. institucijoms, kontroliuojančioms sveikatos priežiūros paslaugas;
5.2.6. teismui, prokuratūrai, ikiteisminio tyrimo įstaigoms, savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnyboms;
5.2.7. kitoms institucijoms, kurioms teisę gauti konfidencialią informaciją suteikia Lietuvos Respublikos įstatymai.
5.3. Visa informacija apie paciento buvimą įstaigoje, sveikatos būklę, diagnozę, gydymą, prognozes, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą turi būti laikoma konfidencialia ir po paciento mirties. Teisę gauti informaciją po paciento mirties turi įpėdiniai pagal testamentą ir pagal įstatymą, sutuoktinis (partneris), tėvai, vaikai.
5.4. Informacija apie pacientą telefonu neteikiama.
5.5. Žiniasklaidos atstovai bendrauti su pacientu, jį filmuoti ar fotografuoti įstaigoje gali tik informavę įstaigos administraciją bei gavę paciento ar jo atstovo rašytinį sutikimą.
6.1. Atvykti į įstaigą registracijos dokumente (talone) arba registracijos telefonu arba registracijos internetiniame puslapyje nurodytu laiku.
6.2. Laiku susimokėti už suteiktas mokamas paslaugas.
6.3. Pagarbiai elgtis personalo atžvilgiu.
6.4. Įstaigoje nerūkyti, nevartoti alkoholinių gėrimų, narkotikų.
6.5. Laikytis asmens higienos reikalavimų.
6.6. Vykdyti gydytojo nurodymus dėl ligos (-ų) gydymo ir profilaktikos.
6.7. Pateikti, gydytojui prašant, reikiamus duomenis apie ligos diagnozę, atliktus tyrimus, taikant gydymą.
6.8. Informuoti gydytojus, kurie teiks sveikatos priežiūros (pagalbos) paslaugas apie turimas užkrečiamąsias ligas.
6.9. Informuoti gydytoją apie sveikatos būklės pasikeitimus gydymo metu, gydymo metodų netoleravimą.
6.10. Laikytis šių vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų.
7.1. Pacientas, manydamas, kad yra pažeistos jo teisės, turi teisę pateikti skundą įstaigai, laikydamasis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatyto pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos turinio ir formos reikalavimų.
7.2. Skundą pateikti gali pacientas arba jo atstovas. Nagrinėjami tie skundai, kurie yra paciento pasirašyti, nurodytas jo vardas ir pavardė, faktinė gyvenamoji vieta ir duomenys ryšiui palaikyti, išdėstyta skundo esmė. Jeigu skundą pateikia paciento atstovas, nurodomas atstovo vardas ir pavardė, gyvenamoji vieta, atstovavimą liudijantis dokumentas ir pacientas, kurio vardu jis kreipiasi. Neįskaitomi, šiame punkte nurodytų reikalavimų neatitinkantys skundai grąžinami pacientui ir nurodoma grąžinimo priežastis.
7.3. Pacientas skunde privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kai toks skundas siunčiamas paštu ar per pasiuntinį, prie jo turi būti pridėta notaro ar pacientui atstovaujančio advokato patvirtinta pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Paciento atstovas, kreipdamasis dėl tokios informacijos, pateikia tapatybę ir atstovavimą liudijantį dokumentą.
7.4. Pacientas turi teisę pareikšti skundą ne vėliau kaip per vienus metus, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo teisių pažeidimo dienos.
7.5. Į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas pacientai turi teisę kreiptis tik nepatenkinti skundų nagrinėjimu įstaigoje.
7.6. Įstaiga, gavusi paciento skundą, privalo jį išnagrinėti ir raštu pranešti pacientui nagrinėjimo rezultatus ne vėliau kaip per 20 (dvidešimt) darbo dienų.
7.7. Kai paciento skundas yra susijęs su informacijos apie pacientą, kuri yra konfidenciali, nagrinėjimu, tokios informacijos pateikimas įstaigos civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo įstaigai, asmenims, kurie tiesiogiai nagrinėja skundą, yra teisėtas ir pagrįstas. Asmenys, susipažinę su konfidencialia informacija, privalo užtikrinti jos konfidencialumą.
7.8. Pacientų skundus nagrinėjančių valstybės institucijų sprendimus pacientai turi teisę apskųsti įstatymų nustatyta tvarka.
8.1. Pacientas arba jo atstovas, norėdamas gauti rašytinę informaciją iš asmens sveikatos istorijos ar kitų medicinos dokumentų, pateikia raštišką prašymą įstaigos administracijai. Pacientas privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kai toks prašymas siunčiamas paštu ar per pasiuntinį, prie jo pridedama notaro ar pacientui atstovaujančio advokato patvirtinta pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Paciento atstovas, kreipdamasis dėl rašytinės informacijos, pateikia savo tapatybę ir atstovavimą liudijantį dokumentą.
8.2. Įstaigos, norinčios gauti informaciją apie pacientą, pateikia prašymą raštu ir raštišką paciento sutikimą. Kilus abejonių dėl parašo autentiškumo, įstaigos atsakingas darbuotojas turi teisę tai patikslinti.
8.3. Asmens sveikatos istorijų ir kitų medicininių dokumentų originalai, kopijos, nuorašai (išrašai), pažymos apie gydymąsi įstaigoje, gali būti teikiami juridiniams asmenims įstatymų nustatyta tvarka. Dokumentai šioms įstaigoms išduodami pateikus raštišką tos institucijos vadovo arba jo įgalioto asmens pasirašytą prašymą arba kitą dokumentą.
8.4. Teikiamą rašytinę informaciją apie pacientą pasirašo ją rengęs gydytojas.
8.5. Rašytinės informacijos teikimo paslauga turi būti suteikta per 10 darbo dienų, o asmeniui pateikus rašytinį prašymą suteikti rašytinę informaciją su nuoroda „skubos tvarka“ ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.
8.6. Kai rašytinės informacijos teikimo paslauga yra mokama, šių taisyklių 5 punkte nurodyti terminai skaičiuojami nuo išankstinio apmokėjimo (lėšų gavimo įstaigoje) datos. Skubos tvarka teikiamos paslaugos kaina didinama 50 procentų.
8.7. Tuo atveju, kai įstaiga neturi prašomos rašytinės informacijos (neturi medicinos dokumentų apie pacientą ir jam suteiktas paslaugas), ji apie tai informuoja pareiškėją raštu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo pateikti informaciją gavimo dienos ir grąžina asmeniui sumokėtą įmoką.
9.1 Įstaiga dirba darbo dienomis nuo 10.00 iki 19.00 val. Darbo laikas gali keistis esant nenumatytoms aplinkybėms, pavyzdžiui, gripo pandemija ar pan. Apie darbo laiko pakeitimus skelbiama įstaigoje gerai matomoje vietoje.
9.2 Administracijos darbo laikas darbo dienomis nuo 10.00 iki 19.00 val.
10.1. Už saugaus darbo įstaigoje užtikrinimą atsako įstaigos direktorius arba darbdaviui atstovaujantis asmuo.
10.2. Už darbo saugos normatyvinių dokumentų laikymąsi atsakingi įstaigos darbuotojai.
10.3. Darbų saugai užtikrinti įstaiga vadovaujasi Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu bei kitais norminiais teisės aktais.
Pacientų turimi dirbiniai iš brangiųjų metalų, brangūs protezai ir pinigai įstaigoje saugojimui nepriimami ir įstaiga už juos neatsako.
Šios vidaus tvarkos taisyklės galioja įstaigoje veiklos adresu: P. Kalpoko g. 3-3, 44146, Kaunas.
I-V – 10:00 – 19:00 val.
VI – VII – nedirbame.
2022 Priorité. VISOS TEISĖS SAUGOMOS.